suodžios

súodžios sf. pl. (1) Jn, K.Būg, NdŽ, KŽ, Kp, Sv žr. suodžiai 1: Súodžiom nusmirdo – gal miškas dega Ėr. Suodžios tirštai gulo žemę rš. Ir anys ėmė suodžias iš pečiaus BB2Moz9,10. | prk.: Lietuviškoji inteligencija tarsi tyčia suodžiomis piešta (apjuodinta, sumenkinta) V.Piet.